Turbūt niekam nekyla abejonių, kad perkant automobilį vienas iš svarbiausių parametrų – kuro sąnaudos. Paradoksalu, bet renkantis būstą, kurio eksploatacija kainuos dešimtis kartų daugiau nei automobilio, dauguma vis dar nepakankamai dėmesio skiria jo energiniam efektyvumui. Energinio naudingumo sertifikatas – dokumentas, galintis sutaupyti arba papildomai kainuoti tūkstančius eurų per visą būsto eksploatacijos laikotarpį.
Energinio naudingumo klasės: ką jos iš tiesų reiškia?
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, pastatai klasifikuojami pagal energinį naudingumą nuo A++ (aukščiausia) iki G (žemiausia) klasės. Tačiau ką praktiškai reiškia šie skirtumai?
A++ klasė – beveik nulinės energijos pastatai, kuriuose energijos sąnaudos šildymui nesiekia 20 kWh/m² per metus. Tokiuose namuose šildymo sąnaudos minimalios, dažnai didžioji dalis energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.
A/A+ klasės – labai efektyvūs pastatai, kuriuose šildymo sąnaudos siekia 20-40 kWh/m² per metus. Praktiškai tai reiškia, kad 60 kv. m buto šildymas per šalčiausius mėnesius kainuoja 25-40 eurų.
B klasė – gero energinio efektyvumo pastatai, kuriuose šildymo sąnaudos siekia 40-60 kWh/m² per metus. Šios klasės pastatai dažniausiai yra naujos statybos arba kokybiškai renovuoti.
C/D klasės – vidutinio efektyvumo pastatai, kuriuose šildymo sąnaudos siekia 60-110 kWh/m² per metus. Tokios klasės pastatai dažniausiai yra dalinai renovuoti arba pastatyti pagal senesnius, bet ne sovietinius standartus.
E/F/G klasės – žemo efektyvumo pastatai, kuriuose šildymo sąnaudos viršija 110 kWh/m² per metus ir gali siekti net 300 kWh/m². Praktiškai tai reiškia, kad 60 kv. m buto šildymas šalčiausiais mėnesiais gali kainuoti 100-200 eurų. Didžioji dalis sovietinės statybos daugiabučių patenka į šias kategorijas.
Nekilnojamojo turto rinka: nauji prioritetai
Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad energinis naudingumas tampa vis svarbesniu faktoriumi rinkoje. Ypač tai išryškėjo po energetikos krizės 2022 metais, kai šildymo kainos šoktelėjo į rekordines aukštumas.
Šiandien pirkėjai vis dažniau atmeta žemos energinės klasės būstus arba reikalauja ženkliai mažesnės kainos. Ypač tai aktualu naujai besikuriančioms šeimoms, kurios planuoja ilgalaikę perspektyvą ir įvertina ne tik pradinę investiciją, bet ir būsimas eksploatacijos išlaidas.
Įdomu tai, kad žemos energinės klasės būstai jau dabar parduodami vidutiniškai 15-25% pigiau nei analogiški aukštesnės klasės būstai tame pačiame rajone. Skirtumas tarp G ir A klasės būstų kainų gali siekti net 30-40%, o tai dažnai viršija renovacijos kainą.
Renovacijos atsiperkamumas: mitas ar realybė?
Viena dažniausių klaidų – manyti, kad renovacija yra tik išlaidos. Skaičiai rodo ką kita: vidutinės renovacijos investicijos Lietuvoje svyruoja nuo 150 iki 250 eurų/kv. m, priklausomai nuo darbų apimties ir pastato būklės.
Tačiau po renovacijos energijos sąnaudos paprastai sumažėja 50-70%, o tai leidžia sutaupyti 400-600 eurų per metus 60 kv. m būstui. Tai reiškia, kad investicijos atsiperka per 15-20 metų vien dėl sutaupytos energijos. Įvertinus padidėjusią nekilnojamojo turto vertę, atsipirkimo laikas sutrumpėja iki 8-12 metų.
Be to, renovuotuose pastatuose pagerėja gyvenimo kokybė: sumažėja drėgmė ir pelėsis, stabilizuojasi temperatūra, sumažėja triukšmas iš lauko. Šie veiksniai taip pat turi finansinę vertę, nors jos ir negalima tiksliai išmatuoti.
Valstybės parama: kaip ja pasinaudoti?
Lietuvoje veikia kelios programos, skatinančios energinį efektyvumą:
- Daugiabučių namų atnaujinimo programa – valstybė kompensuoja 30% renovacijos išlaidų, o mažas pajamas gaunantiems gyventojams – iki 100%. Papildomai kompensuojamos visos projekto parengimo ir administravimo išlaidos.
- Individualių namų energinio efektyvumo didinimo programa – teikiamos subsidijos šildymo sistemų keitimui, langų keitimui, šiltinimui. Kompensacija siekia iki 30% tinkamų finansuoti išlaidų.
- Atsinaujinančių energijos šaltinių diegimo programa – subsidijos saulės elektrinėms, šilumos siurbliams, biomasės katilams. Kompensacija siekia iki 50% įrangos ir įrengimo išlaidų.
Svarbu žinoti, kad paraiškos paramai gauti priimamos ribotą laiką, o lėšos dažnai išnaudojamos per pirmuosius mėnesius. Todėl rekomenduojama nuolat sekti informaciją Aplinkos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros svetainėse.
Energinio naudingumo sertifikato gavimas: praktinis vadovas
Energinio naudingumo sertifikatas privalomas visiems parduodamiems ar nuomojamiems būstams. Jį išduoda atestuoti ekspertai, atliekantys pastato energinio naudingumo vertinimą.
Proceso eiga:
- Kreipiamasi į atestuotą ekspertą ar įmonę.
- Ekspertas apžiūri būstą, fiksuoja konstrukcijas, šildymo, vėdinimo sistemas.
- Atliekami energinio naudingumo skaičiavimai.
- Išduodamas sertifikatas, galiojantis 10 metų.
Sertifikato kaina individualiam namui svyruoja nuo 100 iki 200 eurų, butui daugiabučiame – nuo 50 iki 100 eurų. Daugiabučiam namui kaip visumui sertifikato kaina svyruoja nuo 300 iki 600 eurų, priklausomai nuo pastato dydžio ir sudėtingumo.
Dažniausios klaidos vertinant energinį naudingumą
Neretai pirkėjai susiduria su klaidomis vertindami būsto energinį naudingumą:
- Orientavimasis tik į klasę, neatsižvelgiant į faktines sąnaudas – sertifikate nurodomos teorinės energijos sąnaudos, kurios gali skirtis nuo faktinių. Visada verta paprašyti paskutinių metų šildymo sąskaitų.
- Neįvertinamas pastato amžius ir nusidėvėjimas – naujas A klasės pastatas ir prieš 10 metų statytas A klasės pastatas gali turėti skirtingą faktinį energinį naudingumą dėl natūralaus sistemų nusidėvėjimo.
- Ignoruojami kiti energijos vartojimo aspektai – karšto vandens ruošimas, vėdinimas, vėsinimas taip pat sunaudoja energiją, bet dažnai į tai neatsižvelgiama.
- Neteisingai vertinami šilumos šaltiniai – skirtingi šilumos šaltiniai (centrinis šildymas, dujinis katilas, šilumos siurblys) turi skirtingus efektyvumo koeficientus ir eksploatacijos kainas.
Ateities tendencijos: ko tikėtis?
Energinis efektyvumas taps dar svarbesniu faktoriumi nekilnojamojo turto rinkoje. Europos Sąjungos strategija numato, kad iki 2050 metų visi pastatai turėtų pasiekti beveik nulinės energijos standartą.
Lietuvoje jau rengiami teisės aktai, numatantys papildomus mokesčius žemos energinės klasės pastatams nuo 2027 metų. Taip pat planuojama riboti galimybę parduoti ar išnuomoti F-G klasės būstus be renovacijos plano.
Technologijų srityje tikimasi proveržio atsinaujinančios energijos integracijos, išmaniųjų energijos valdymo sistemų ir naujų izoliacinių medžiagų srityse. Tai leis dar labiau sumažinti pastatų energijos sąnaudas.
Energinis naudingumas: ne tik aplinkosauga, bet ir ekonomika
Dažnai energinis efektyvumas siejamas tik su aplinkosauga, tačiau tai pirmiausia ekonominis klausimas. Vidutinis G klasės būstas per 30 metų eksploatacijos laikotarpį šildymui išleidžia 25-30 tūkstančių eurų daugiau nei A klasės būstas.
Energinis naudingumas taip pat veikia turto likvidumą – aukštesnės klasės būstai parduodami greičiau ir mažiau nuvertėja bėgant laikui. Tai ypač svarbu tiems, kurie nekilnojamąjį turtą vertina kaip ilgalaikę investiciją.
Energinio naudingumo sertifikatas nėra tik formalumas ar papildomas dokumentas – tai įrankis, leidžiantis priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę. Protingas investuotojas visada įvertina ne tik pradinę kainą, bet ir būsimas išlaidas per visą turto naudojimo laikotarpį.
