Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje yra posakis: blogas oras neegzistuoja. Egzistuoja tik netinkama apranga.
Lietuvoje vis dar girdime: nelįsk į balą, sušlapsi. Nesėdėk ant žemės, peršalsi. Neliečia sniego, susirgsi.
Skirtumas ne tik mentalitete. Skirtumas – avalynėje.
Trys faktai iš pediatrijos
Pirmas: vaikų imunitetas stiprėja nuo kontakto su aplinka, ne nuo sėdėjimo patalpoje.
Antras: šlapios kojos pačios savaime nelemia peršalimo – virusai lemia. Bet šlapios kojos ilgą laiką sukelia diskomfortą ir stresą organizmui.
Trečias: vaikai, kurie daugiau laiko praleidžia lauke, serga rečiau nei tie, kurie lauke būna tik „geru oru”.
Išvada paprasta. Problema ne lauke. Problema – kaip vaikas ten apsirengęs.
Eksperimentas su trimis poromis
Viena Vilniaus mama atliko bandymą. Nupirko tris skirtingų kainų kategorijų batus ir davė sūnui nešioti pakaitomis.
Pigiausi – 25 eurai, prekybos centro akcija. Po savaitės – siūlė praleidžia vandenį, koja šlapia po dešimties minučių lauke.
Vidutiniai – 45 eurai, žinomas sportinis prekės ženklas. Laikė geriau, bet po trijų savaičių intensyvaus naudojimo padas pradėjo atsiklijuoti.
Viking batai vaikams – 70 eurų. Po dviejų mėnesių kasdienio nešiojimo – jokių problemų. Kojos sausos. Batai kaip nauji.
Jos išvada: „Permokėjau už pirmus du. Trečius reikėjo pirkti iš karto.”
Skaičiai ant stalo
70 eurų atrodo daug.
Bet: 25 + 45 = 70. Tos pačios išlaidos, tik su stresu ir šlapiomis kojomis tarpuose.
Dar daugiau. Kokybiški batai perduodami jaunesniam vaikui, pusbroliui, kaimynų mažyliui. Pigūs – išmetami.
Viena pora, kuri tarnauja trims vaikams = 23 eurai vaikui.
Trys pigios poros trims vaikams = 75 eurai.
Matematika nesumeluoja.
Ką reiškia „kvėpuojantis ir atsparus vandeniui”
Dvi savybės, kurios atrodo nesuderinamos. Bet technologijos išsprendė.
Membrana – plonas sluoksnis tarp išorės ir vidaus. Vandens molekulės per didelės, kad prasiskverbtų. Garų molekulės – pakankamai mažos, kad išeitų.
Rezultatas: vanduo neįeina, prakaitas išeina. Koja sausa iš abiejų pusių.
Bet ne visos membranos vienodos. Pigios – veikia kelis mėnesius, paskui praranda savybes. Kokybiškos – tarnauja metus ir ilgiau.
Kaina skirtumą atspindi. Deja, bet taip.
Penkios minutės parduotuvėje
Kaip greitai patikrinti batą?
Sulenkti per vidurį. Turi linkti pėdos srityje, ne per vidurį pado. Jei lenkiasi bet kur – konstrukcija silpna.
Pasukti. Turi priešintis sukimui. Jei susisuka lengvai – nepalaikys pėdos.
Paspausti užkulnį. Turi būti kietas, stabilus. Minkštas užkulnis = nestabili eisena.
Užuosti. Stiprus chemijos kvapas = pigios medžiagos. Vaikui tai kvėpuoti visą dieną.
Pamatuoti. Abu batus, atsistojus, su kojinėmis. Piršto tarpas priekyje. Jokio spaudimo šonuose.
Sezonas, kai batai svarbiausi
Pavasaris Lietuvoje – keturi metų laikai per vieną dieną.
Rytas: šarma, slidžios dangos, šaltis.
Diena: saulė, tirpstantis sniegas, balos.
Vakaras: vėl vėsuma, įšąlantys keliai.
Jokie batai nėra tobuli visoms sąlygoms. Bet geri batai susitvarko su dauguma jų.
Blogi – neatlaikys nė vienos.
Galutinis klausimas
Kiek verta sausa vaiko koja?
Kiek verta ramybė, kai žinai, kad darželyje jis bėgioja lauke, o ne sėdi prie radiatoriaus su šlapiomis kojinėmis?
Kiek verta matyti, kad vaikas tyrinėja pasaulį – balą, purvyną, lietų – be baimės susirgti?
Skandinavai šį klausimą atsakė seniai. Jų vaikai lauke praleidžia valandas, nepaisant oro.
Gal laikas ir mums.