Prieš keletą žiemų mačiau avariją ant Kauno santakos tilto. Šeštą valandą ryto, dar tamsu, temperatūra apie nulį. Automobilis tiesiog staiga apsisuko per visas eismo juostas ir atsimušė į tvorą. Lėtai, beveik grožio. Vairuotojas net nesuspėjo nieko padaryti – viena akimirka važiavo normaliai, kita – jau sukasi.
Tiltas žiemą yra visai kitoks nei paprastas kelias. Daugelis vairuotojų to nesupranta. Važiuoja tokiu pačiu greičiu, kaip prieš tiltą. Stabdo taip pat. Ir stebisi, kodėl nuslydo.
Kodėl ant tilto ledas atsiranda anksčiausiai
Paprastas fizikos klausimas, bet dauguma niekada nesusimąsto.
Paprastas kelias: Po asfaltu yra žemė. Žemė saugo šilumą. Net kai oras vėsta iki minuso, žemė dar kurį laiką išspinduliuoja šilumą į asfaltą. Ledas atsiranda lėčiau.
Tiltas: Po tilto paviršiumi yra oras. Šaltas oras. Iš abiejų pusių – ir iš viršaus, ir iš apačios. Tilto paviršius atvėsta daug greičiau nei paprastas kelias.
Realybė: Gali būti situacija, kai visas kelias sausas, o tilto paviršius jau padengtas plonu ledo sluoksniu. Tu to nematai. Nėra jokių požymių. Atrodo kaip sausas asfaltas, šiek tiek drėgnas. Važiuoji įprastu greičiu – ir staiga ratai praranda sukibimą.
Aš pats tai patyriau. Važiuoju žiemos rytą, temperatūra apie -2, kelias šlapias, bet ne slidus. Privažiuoju tilto, viskas normalu. Bandau lengvai pataisyti kryptį – vairas nereaguoja. Laimė, buvau švelniai atlikęs tą judesį, automobilis šiek tiek paslydė į šoną, bet susitvarkė. Jei būčiau stipriai sukęs – būčiau sukęsis kaip tas automobilis, kurį mačiau.
Kur dar ledas atsiranda nematomas
Tiltas – ne vienintelė pavojinga vieta. Yra kelios kitos vietos, kur ledas atsiranda anksčiau ir lieka ilgiau nei kituose kelio ruožuose.
Šešėliai: Kelio ruožas, kuris visu dieną yra šešėlyje – po medžiais, tarp pastatų, kalnų šešėlyje. Saulė ten niekada neužeina. Ledas čia guli ištisas dienas, net kai visur kitur kelias jau sausas.
Važiuoji sausu keliu, privažiuoji tokio ruožo – ir staiga viskas keičiasi. Stabdymo atstumas pailgėja tris kartus. Posūkis, kurį įveikei įprastu greičiu minutę atgal, dabar tampa pavojingu.
Kalneliai po tiltu: Tiltas virš kelio – ten viršuj automobiliui kaupiasi sniego, ledo. Temperatūra pakyla – pradeda tirpti. Vanduo lašėja žemyn, ant kelio. Temperatūra nukrenta – užšąla. Po tiltu susidaro ledo sluoksnis.
Panašiai vyksta po viadukais. Atrodo, kad kelias sausas, bet būtent po tiltu slydi.
Posūkiai su šlaitu: Posūkyje kelias dažnai turi šlaitą – vidinė pusė žemesnė, išorinė aukštesnė. Tai padeda automobiliui sukti. Bet žiemą čia susikaupia vanduo iš sniego, kuris tirpsta ir vėl užšąla. Ledas susidaro ten, kur jo nesitikima.
Šviesų apšviesti kelio ruožai: Skamba keistai, bet šviesoforo sviesa šildo kelią. Labai šiek tiek, bet šildo. Kelias ten lieka drėgnas ilgiau. Kai temperatūra krenta, čia susidaro plonu ledo sluoksnis anksčiau nei kelių metrų toliau.
Sustoji prie šviesoforo ant tokio ruožo – kai pradedi važiuoti, ratai gali prasukti vietoje. Jei nesupraai kas vyksta ir stipriai spaudi dujas – automobilis gali šiek tiek pasilysdinti į šoną.
Kaip suprasti, kad kelias slidus
Daugelis vairuotojų laukia, kol pajunta slydimą. Bet tai per vėlu. Kai jauti, kad automobilis slysta – jau avarinė situacija.
Temperatūros sekimas: Automobilio termometras rodo oro temperatūrą. Kai jis rodo nuo +2 iki -5 laipsnių, tai pavojingiausia zona. Būtent šioje temperatūroje vanduo ant kelio užšąla ir atšyla, sukurdamas slidžiausios sąlygas.
Kai temperatūra žemiau -10, ledas virsta kietesnis ir paradoksaliai mažiau slidus. Pavojingiausia temperatūra yra apie nulį.
Kiti automobiliai: Stebėk kaip elgiasi kiti automobiliai. Jei matai, kad kažkas švelniai stabdo, o automobilis vis tiek šiek tiek paslysta – tai signalas. Jei matai kad automobilis keičia eismo juostą ir šiek tiek paslysta užpakaline dalimi – tai signalas.
Kai matai kelyje sustojusį automobilį keistoje vietoje – galbūt jis nuslydo ir nebegali pajudėti. Būk atsargus.
Purslų nebelimas: Sausu keliu, kai automobilis prieš tave važiuoja, matai vandens purslius. Ant ledo pursių nėra. Jei kelias atrodo šlapias, bet purslų nepastebei – gali būti ledas.
Vairo lengvumas: Kai važiuoji ledu, vairas jaučiasi šiek tiek lengvesnis nei paprastame kelyje. Lyg mažesnė varža. Jei staiga pajutai, kad vairas tapo lengvesnis – lėtink ir būk atsargus.
Konkretūs veiksmai pavojingose situacijose
Teorija svarbi, bet kas daryti konkrečioje situacijoje – tai kitas klausimas.
Privažiuoji tiltą:
Tai, kas turėtų būti automatinis veiksmas žiemą:
- Dar prieš tiltą, apie 100 metrų anksčiau, sumažinti greitį 10-15 km/h
- Būti pasiruošęs, kad ant tilto gali būti ledo
- Ant tilto važiuoti be staigių judesių – nei stabdyti, nei greitinti, nei stipriai sukti vairą
- Išlaikyti padidintą atstumą iki priekinių automobilio
- Jei įmanoma – važiuoti tokiais pėdsakais, kuriuos jau paliko kiti automobiliai (ten ledas nuo trinties sumažėjęs)
Jei tilte yra posūkis – ypač atsargiai. Tiltas + posūkis + ledas = trikampis pavojus.
Automobilis pradeda slysti ant tilto:
Pirmas instinktas – stipriai spausti stabdžius. Blogiausia idėja. Stabdžiai užblokuos ratus, prarasite bet kokią automobilio kontrolę.
Teisingas būdas:
- Nepanikuoti (lengviau pasakyti nei padaryti)
- Švelniai sumažinti dujas
- Vairu švelniai bandyti taisyti kryptį
- Jei yra ABS – stipriai paspausti stabdžius ir laikyti (sistema pati dozuos)
- Jei nėra ABS – stabdžius paspausti švelniai ir rytmiškai
Svarbiausia – judesiai turi būti švelnūs. Staigus bet koks judesys tik pablogins slydimą.
Matai avariją ant tilto:
Labai dažna situacija žiemą – pirmasis automobilis nuslydo, po to antrasis, trečiasis. Virtinė avarija.
Ką daryti:
- Iš karto pradėti švelniai lėtinti dar toli nuo įvykio vietos
- Įjungti avarines šviesas – perspėti automobilis už tavęs
- Jei įmanoma – sustoti prieš tiltą arba po tilto, ne ant tilto
- Jei privalai sustoti ant tilto – stenkis sustoti prie krašto, ne viduryje
Nesvarbu kas nutiko – svarbu nesustoti taip, kad sukurti pavojų kitiems. Geriau pravažiuoti toliau ir sustoti saugioje vietoje, nei stabtelėti žiūrėti kas atsitiko ir pačiam sukurti antrą avariją.
Užtiktai ledą posūkyje:
Jau sukau vairą, automobilis pradeda slysti. Kas dabar?
Jei priekinė dalis slysta į išorę (automobilis nesisuka):
- Šiek tiek atleisti vairą atgal
- Sumažinti dujas
- Kai sukibimas grįžta – vėl švelniai bandyti sukti
Jei užpakalinė dalis slysta į išorę (automobilis pradeda suktis):
- Greitai bet švelniai pasukti vairą slydimo kryptimi
- Sumažinti dujas
- Kai sukibimas grįžta – vairą grąžinti atgal į tiesią
Čia problema – reikia reaguoti greitai, o judesiai turi būti švelnūs. Tai prieštarauja vienas kitam. Todėl reikia praktikos. Vairavimo mokykla, kuri organizuoja mokymus žiemos sąlygomis, leidžia saugiai praktikuoti tokias situacijas daug kartų, kol rankos automatiškai žino ką daryti.
Situacijos, kurių niekas nelaukia
Kai kurios situacijos yra ypač pavojingos, nes jų nesitikima.
Juodasis ledas:
Tai ploniausia ledo sluoksnis, kuris beveik nematomas. Atrodo kaip šlapias kelias. Arba apskritai kaip sausas, tik šiek tiek blizgantis kelias.
Važiuoji normaliai, viskas gerai. Staiga – slydi. Nebuvo jokio perspėjimo, jokių požymių. Automobilis tiesiog neteko sukibimo.
Juodasis ledas dažniausiai atsiranda:
- Ant tiltų (kaip jau minėjau)
- Anksti ryte, kai temperatūra nukrenta po šiltesnės nakties
- Vakare, kai saulė nusileidusi ir temperatūra krenta
- Šešėliniuose kelio ruožuose
Vienintelė apsauga – būti pasirengusiam. Jei temperatūra apie nulį ir kelias šlapias – visada galvoti, kad gali būti juodasis ledas.
Sniego gūsis ant kelio:
Vėjas pūčia sniegą per kelią. Viena akimirka matomumas geras, kita – nieko nematai. Arba matai sniego sieną kelyje.
Aš patyriau tai važiuodamas laukais. Vėjas sukūrė sniego gūsį per kelią. Matau baltą sieną prieš save, bet nežinau ar tai tiesiog sniego dulkės, ar tikras sniego kuprinėtas, ar gal sustojęs automobilis.
Ką padariau:
- Nedelsiant pradėjau lėtinti
- Įjungiau avarines
- Sulėtinau iki apie 30 km/h
- Švelniai pravažiavau per sniego gūsį
Pasirodo buvo tik sniego dulkės. Bet galėjo būti sustojęs sunkvežimis – būčiau jam atsitrenkęs.
Automobilis priešais netikėtai stabdo:
Jis nuslysta, įsigąsta, staigiai spaudžia stabdžius. Automobilis sustoja greičiau nei tikėtaisi (gal turi geresnes padangas, gal naujas automobilis su geresnėmis stabdžių sistemomis).
Tu važiuoji per arti, nes nepagalvojai apie tokią galimybę. Dabar privalai sustoti dar trumpesniu atstumu. Ant slidaus kelio. Nebeužtenka vietos.
Išeitis – visada išlaikyti padidintą atstumą žiemą. Ne 2 sekundes kaip vasarą, o 4-5 sekundes. Atrodo per daug. Kiti automobiliai „įlenda” į tą tarpą. Bet tai vienintelis būdas turėti pakankamai laiko ir vietos.
Slysti atbuline eiga:
Retesnė situacija, bet pasitaiko. Bandai iš parkavimo vietos išvažiuoti atbuline eiga. Ant ledo. Automobilis pajuda, bet ne ta kryptimi kuria norėjai – šiek tiek į šoną.
Problemą – atbuline eiga sunkiau suvaldyti slydimą. Vairo reakcija kitokia. Jei dar į spaudi dujas – tik pablogins.
Sprendimas – išvažiuoti iš slidžios vietos reikia labai švelniai. Jei nepavyksta – geriau išeiti iš automobilio, pabarstyti smėlio ar druskos, tada bandyti. Nestenkis išvažiuoti jėga.
Psichologinė pusė: kodėl žmonės pakartoja tas pačias klaidas
Matau kasmet tas pačias avarijas tose pačiose vietose. Žmonės nepasimoko.
„Man tai nenutiks”:
Kiekvienas vairuotojas mano, kad avarijos vyksta kitiems. Ne jiems. Jie atsargesni, jie protingesni, jie patyrusesni.
Tikrovė – daugelis avarijų vyksta patyrusiems vairuotojams. Nes jie jaučiasi per daug saugiai. Važiuoja greičiau nei reikėtų. Mano, kad suvaldys bet kokią situaciją.
Jaunas vairuotojas dažnai vairuoja atsargesnis – bijo. Senas vairuotojas kartais per daug pasitiki savimi.
„Aš skubu”:
Vėluoju į darbą. Turiu spėti į susitikimą. Vaikai laukia mokykloje. Todėl važiuoju greičiau nei sąlygos leidžia.
Problema – lėtinti 5 minutes ir atvažiuoti vėluojant, ar paslysti ir apskritai neatvažiuoti? Arba dar blogiau – patekti į avariją ir sukurti problemų sau ir kitiems?
Tie 5-10 minučių, kuriuos sutaupai rizikuodamas, nieko nesprendžia. Avarijos pasekmės gali trukti valandos, dienas, savaites.
„Kiti važiuoja greičiau”:
Aplinkui visi lekia 100 km/h, tu važiuoji 70 km/h. Jaučiesi kaip kliūtis. Jaučiesi spaudimas važiuoti greičiau.
Bet tu nematai kas yra tų kitų automobiliuose. Gal jie turi geresnės padangas. Gal jie turi visų ratų pavarą. Gal jie profesionalūs vairuotojai su specialiais mokymais. O gal jie tiesiog rizikuoja ir nesupranta pavojaus.
Tai, kad kiti daro kažką, dar nereiškia, kad tai saugu.
„Aš išmokau iš ankstesnių klaidų”:
Kartą paslyda, bet susitvarkė be avarijos. Dabar mano, kad žino kaip elgtis tokiose situacijose.
Problemą – pavykus vieną kartą ne visuomet reiškia, kad padarė teisingai. Galbūt tiesiog pasisekė. Ir kitas kartą situacija bus šiek tiek kitokia, ir ta pati „technika” neveiks.
Kada verta investuoti į mokymų
Daugelis galvoja: „Aš jau turiu teises, jau keleta metų vairuoju, kam man mokymai?”
Bet yra skirtumas tarp „vairuoti” ir „mokėti vairuoti sudėtingomis sąlygomis”. Kiekvienas moka važiuoti tiesiu sausu keliu. Ne kiekvienas moka suvaldyti automobilį ant ledo, ant tilto, kritinėje situacijoje.
Naujiems vairuotojams: Jei gavai teises šiltą metų laiku, tu išmokęs tik pusę vairavimo. Žiemos dalis dar laukia. Ir geriau ją išmokti su instruktoriumi saugioje aplinkoje nei pačiam mokytis kelyje per klaidas.
Tiems, kas patyrę pavojingą situaciją: Jei kartą automobilis paslydo ir vos susitvarkė – tai ženklas. Kitą kartą gali nepasisekti. Verta išmokti kaip teisingai reaguoti į slydimą prieš patiriant avariją.
Tiems, kas važinėja daug: Kuo daugiau kilometrų, tuo didesnė tikimybė patekti į sudėtingą situaciją. Statistika. Jei kiekvieną dieną važinėjai 50-100 km žiemą, tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau susidursi su ledu ant tilto, sniegu kelyje, staiga pribėgusiu gyvūnu.
Tiems, kas jaučiasi nesaugiai: Kai bijau važiuoti žiemą – tai ne gėda. Tai natūrali reakcija. Bet baimė neturėtų paralyžiuoti. Mokymais padeda suprasti ką daryti, kaip elgtis. Supratimas sumažina baimę.
Techniniai dalykai, kurie padeda
Geros žiemos padangos, ABS, ESP – visa tai padeda. Bet tai tik įrankiai. Įrankiais reikia mokėti naudotis.
Žiemos padangos: Geresnės padangos nesuteikia stebuklo. Jos suteikia šiek tiek geresnį sukibimą. Bet ant juodojo ledo net geriausios padangos slysta. Skirtumas – gal sustosi 2-3 metrus arčiau. Bet jei reikia sustoti per 10 metrų, o tau reikia 30 metrų – nei vienos padangos nepadės.
ABS: Sistema padeda stabdyti efektyviau. Bet ji nesutrumpina stabdymo atstumo ant ledo dramatiškai. Ji tiesiog leidžia išlaikyti automobilio kontrolę stabdymo metu. Tu vis tiek privalai laikyti tinkamą atstumą.
ESP: Padeda išlaikyti stabilumą. Bet ji neįveiks fizikos. Jei įvažiuoji į posūkį dvigubai per greitai – ESP galbūt padės nekrypti į griovį, bet tai nereiškia, kad posūkis bus saugus.
Visos šios sistemos veikia geriausia su vairuotoju, kuris supranta kaip jas naudoti ir kas yra jų ribos.
Praktiškas patarimas kasdieniam vairavimui
Ne viskas apie avarijos ir kritines situacijas. Kasdienis vairavimas žiemą – tai daugybė mažų sprendimų.
Maršruto planavimas: Jei žinai, kad tam tikras kelias turi daug tiltų, kalnų, pavojingų posūkių – galbūt verta rinktis kitą maršrutą žiemą. Net jei jis šiek tiek ilgesnis.
Laiko planavimas: Išvažiuoti 15 minučių anksčiau – paprastas būdas sumažinti stresą. Nereikia skubėti, galima važiuoti ramiau, saugiau.
Oro prognozės sekimas: Žinoti kada bus plikšala, kada sniegs, kada temperatūra svyruos apie nulį – tai padeda pasiruošti. Tą dieną važiuoti dar atsargesnis.
Automobilis švarinimas: Švarūs langai, veidrodėliai, žibintai – tai ne kosmetika, tai sauga. Kai kritinė situacija, tu turi matyti kas vyksta aplink.
Išsibarstymo vengimas: Žiemą važiuojant reikia daugiau dėmesio keliui. Ne laikas kalbėti telefonu (net su laisvomis rankomis), ne laikas ieškoti kažko automobilio, ne laikas galvoti apie problemas darbe. Visas dėmesys keliui.
Vairavimas žiemą – tai ne ta pati kas vairavimas vasarą. Tai kitoks įgūdis, kitos taisyklės, kita logika. Kas tai supranta ir prisitaiko – važinėja saugiai. Kas ignoruoja – anksčiau ar vėliau pamoka ateina per kietą kelią.
