Kiekvieną rudenį situacija kartojasi. Vasara praėjo, didieji darbai liko nepadaryti, o sprendimas vėl nustumiamas į kitų metų planą. Tačiau ar kada susimąstėte, kiek iš tiesų kainuoja ši kasmetinė tradicija nieko nedaryti?
Psichologai tokį elgesį vadina optimistiniu nukėlimu – įsitikinimu, kad ateityje sąlygos bus palankesnės. Deja, statybų ir remonto sektoriuje ši viltis retai pasiteisina.
Štai trys klausimai, kuriuos vertėtų užduoti sau, prieš dar kartą pasirenkant laukimą.
Ar tikrai sutaupysite, jei palauksite?
Daugelis mano, kad per metus pavyks sukaupti trūkstamą sumą. Praktika rodo ką kita. Vidutinis lietuvis per metus atideda maždaug 5–8 procentus savo pajamų. Tuo tarpu remonto paslaugų kainos per tą patį laikotarpį pakyla 8–12 procentų.
Matematika negailestinga – kaupimas tiesiog nebesuspėja su rinka. Tai panašu į bandymą vytis traukinį, kuris nuolat greitėja.
Vienas Kauno statybų įmonės vadovas situaciją apibūdina taip: klientai, kurie kreipėsi prieš trejus metus ir atidėjo projektą, šiandien moka trečdaliu daugiau už identišką darbų apimtį. Ir tai ne išimtis, o taisyklė.
Kiek kainuoja jūsų ramybė?
Yra dalykų, kurių neįmanoma išreikšti skaičiais. Nerimas dėl senstančios santechnikos. Gėda, kai atvyksta svečiai. Kasdieniai nepatogumai, kurie virsta foniniu stresu.
Psichologinė „laukimo kaina” dažnai ignoruojama, nors jos poveikis gyvenimo kokybei akivaizdus. Žmogus, kuris nuolat galvoja apie neatliktus darbus, niekada iki galo nesijaučia namie savo namuose.
Finansų psichologijos tyrimai rodo, kad išspręsta problema – net jei tam reikėjo skolintis – sukelia mažiau streso nei nuolat atidedama problema.
Ar žinote visas turimas galimybes?
Štai kur dažniausiai slypi akloji zona. Daugelis žmonių mąsto binariškai: arba turiu visą sumą, arba nieko nedarau.
Tačiau tarp šių kraštutinumų egzistuoja visa spektras sprendimų. Paskola būsto remontui gali dengti tik trūkstamą dalį, leidžiant panaudoti jau sukauptas lėšas ir nebelaukti.
Svarbu suprasti – skolinimasis nėra pralaimėjimo pripažinimas. Tai finansinis instrumentas, kuris, naudojamas protingai, leidžia apsaugoti save nuo didesnių nuostolių ateityje.
Laiko vertė, apie kurią nekalba niekas
Yra dar vienas aspektas, kuris retai patenka į skaičiuokles. Tai laikas, per kurį galėtumėte mėgautis atnaujinta erdve.
Jei remontas atidedamas penkerius metus, tai penkeri metai, praleisti nepatogioje aplinkoje. Penkeri metai, kai namai neatspindi to, kas jums svarbu. Penkeri metai, kurių niekas negrąžins.
Ir priešingai – kiekviena diena atnaujintoje erdvėje yra diena, kuri prideda vertės jūsų kasdienybei.
Racionali emocija
Sprendimas dėl remonto niekada nebūna vien finansinis. Jame susipina praktiniai skaičiavimai, emociniai lūkesčiai ir asmeninės vertybės.
Tačiau kai emocijos diktuoja vengti bet kokios rizikos, verta sustoti ir pasitikrinti – ar tas vengimas pats savaime nėra didžiausia rizika?
Namų remontas yra investicija ne tik į kvadratinius metrus. Tai investicija į kasdienį komfortą, į šeimos aplinką, į jausmą, kad grįžti ten, kur gera būti.
O kaina – tiek piniginė, tiek emocinė – tik didėja kiekvieną sezoną, kai vėl pasirenkame palaukti.
Galbūt šį rudenį verta paklausti savęs ne „ar galiu sau tai leisti dabar”, o „ar galiu sau leisti ir toliau laukti?”
Publikacija parengta informaciniais tikslais. Prieš priimdami finansinius sprendimus, įvertinkite savo asmeninę situaciją.
